- įžosti
- įžósti tr. KZLII259, Rtr, Š, KŽ, įžõsti, -ta, įžõdo (į̃žodė) 1. Lex7, Q35, CI122, R, R66, MŽ88, MŽ214, N, KŽ žodžiu kreiptis į ką, įkalbinti: Kalbinu, įžostu, prašau ko R28, MŽ37. Pripuolu, įžostu ką R29, MŽ39. 2. pasakyti, ištarti: Medlinčiai tarp savęs taip lėmė, taip lėmė, savo norą žodžiais į̃žodė, į̃žodė JD965. Įžosk mi, kaip n’išžosu ir kad iš čia atstosu, duok, Dieve, lengvą galą prš(1753 m.). 3. refl. prasitarti: Įsižõsti Š, KŽ. Nieko negalvojau ir nepamačiau, kaip įsižodaũ, paskiau kad sarmata! Ds. Ne vietoj insižódė ir pagadino Sv. Kai įsižóstu kada, net ir neramu Užp. 4. Š išpranašauti, nuspėti: Žoste įžodė, kad bus jis artojus J. Aš dūkrai tavo įžódžiau, kad bus jijė dainininke, t. y. įlėmiau J. 5. įtarti: Jis mane įžosta, nupeikia, bet nepatvirtina man prikišamos kaltės faktais A.Sm. \ žosti; apžosti; atsižosti; įžosti; išžosti; peržosti; pražosti; sužosti
Dictionary of the Lithuanian Language.